Studijos užsienyje – didžiulė patirtis, anglų kalbos žinių patobulinimas, kitos šalies ir jos kultūros pažinimas, nauji draugai iš viso pasaulio, neišdildomi įspūdžiai ir prisiminimai. Kodėl pasirinkau Suomiją? Norėjau pamatyti tikrą Kalėdų senelį! O jei rimtai – nebuvo jokio skirtumo, tiesiog turėjau svajonę pastudijuoti užsienyje. Ir ji išsipildė mūsų kolegijoje vykdomos SOCTATES/ERASMUS programos dėka. Rudens semestrui išvykau studijuoti į Suomijos Kajaani Polytechnics aukštąją mokyklą. 

Miestelis, kuriame studijavau, vadinosi Kajaani. Jame vos 37 000 gyventojų. Šis miestelis dar vadinamas studentų miesteliu, nes jame įsikūrusi ne viena aukštoji mokykla. Suomija mane pasitiko gražiu ir šiltu rudeniu. Jau nuo pirmųjų akimirkų stebino nepaprastas gamtos grožis, miestelio tvarkingumas, žmonių nuoširdumas. Žinoma, pirmosios dienos buvo sunkokos, teko adaptuotis. Aplink tave kita kultūra, kalba, maistas…Bet dabar viską prisimenu su šypsena. Greitai pripratau ir jaučiausi kaip namie. Šios studijos padovanojo man gražią patirtį ir daug šaunių draugų!

Džiugino labai geros mokymosi sąlygos: puikūs bendrabučiai, juose įrengtos saunos, modernios auditorijos, naujausios technologijos, didžiulė biblioteka, organizuota Studentų atstovybė, įdomios paskaitos ir dar įdomesni dėstytojai, ne tik iš Suomijos, bet ir iš Australijos, Didžiosios Britanijos. Studentų noras mokytis, aktyvumas, drausmingumas ir draugiškumas – visa tai stebino.

Visi buvome tokie skirtingi, bet kartu kaip viena šeima, sugužėję iš įvairių pasaulio kampelių: Ispanijos, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Vengrijos, Graikijos, Kinijos, Kenijos ir kt. Tarp studentų vyravo labai draugiški ir šilti santykiai, vieni kitiems padėdavome, kartu mokydavomės, leisdavome laisvalaikį.

Paskaitos buvo labai įdomios, ypač Roberto Charles‘o, kurį, manau, gerai žino ir mūsų kolegijos studentai. Teko nemažai pasėdėti prie knygų, ruošiantis paskaitoms, atliekant praktines užduotis. Ypač daug laiko skirdavome taip vadinamam „group work“. Dėstytojai suskirstydavo mus į grupeles, kurias sudarydavo tik skirtingų šalių studentai. Gavę įvairiausias užduotis turėdavome jas atlikti ir paruošti prezentacijas, kurias pristatydavome visai auditorijai. Pamenu buvo visko – ir juoko, ir ašarų. Taip pat rimtai teko paplušėti prieš pat egzaminus!

O tuo metu tiek daug sniego jau buvo už lango…Taip, kokia gi Suomija be sniego? Jau lapkričio pradžioje su draugais nulipdėme pirmąjį senį besmegenį. Juk ten buvo ir tokių, kas sniegą matė pirmą kartą savo gyvenime.

Kad geriau pažintumėme Suomiją, mums organizuodavo išvykas. Aplankėme daugelį Suomijos miestų: Helsinkį, Turku, Oulu, netgi į Sankt Peterburgą buvome nuvykę. Pastaroji kelionė buvo įsimintiniausia. Ir tikrąjį Kalėdų Senelį aplankėme, pasigrožėjome Šiaurės elniais, kuriuos galėjai savo ranka paglostyti. Na, o pačios įspūdingiausios turbūt buvo poliarinės šviesos, nutvieksdavusios vakarais visą dangų. Dažnai ir patys po paskaitų išeidavome pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais, o pasnigus daug linksmybių prisigalvodavome…

Buvo tikrai gražus studentiškas gyvenimas, tiesiog virte virė. Organizuodavome daug smagių vakarėlių. Studentai buvo tikrai aktyvūs ir noriai visur dalyvaudavo. Na ir visko čia neišpasakosi, visa tai reikia patiems patirti.

Tikrai džiaugiuosi studijomis užsienyje, patobulinta anglų kalba, naujais draugais. Smagu dabar su jais susirašinėti elektroniniu paštu, toliau bendrauti. Daug kas žadėjo aplankyti Lietuvą, kai kas jau tai ir padarė. Dabar vartau nuotraukas ir ilgiuosi…

Laura Jančytė