Man teko galimybė studijuoti Italijoje, savo šalyje. Sakau savo, nes italai laiko Šv. Prancišku Italijos įkūrėju (tai sužinojau tik nuvykęs ten). Ir tikrai aš ten buvau gerbiamas ir mylimas. Buvo labai smagu pabuvoti Italijoje, pažinti žmones, jų kultūrą, įspūdingą architektūrą. Italų mentalitetas ir bendravimas skiriasi nuo mūsų “šiauriečių”, kaip jie mane vadindavo. 

Mes visi gyvenome naujai pastatytame bendrabutyje, Modenos mieste, kurį pastatė po ES plėtros vien tik ERASMUS studentams. Netgi turėjo ir savo pavadinimą “Foresteria di Costelazioni”, ( išvertus tai reiškia “Užsienio žvaigždės”).  Mūsų ten buvo apie 250 Erasmus studentų. Daugiausia buvo atvažiavę iš aplinkinių šalių: Prancūzijos, Vokietijos, Rumunijos, Ispanijos, Turkijos ir t.t. Penkiolikos aukštų pastate buvo kompiuterių, TV ir susirinkimų salės. Kasdieninė susirinkimų salė, aišku, buvo virtuvė. Kiekviename aukšte buvo virtuvės, o kambariuose gyvenome po du. 

Per pasaulio futbolo čempionatą visi studentai iškėlė savo šalių vėliavas per langus. Tai buvo pirmas kartas kai ir aš norėjau iškelti Lietuvos vėliavą. Neturėjau jos, bet pasidariau. Pravažiuojančios mašinos net sustodavo pažiūrėti. Net žurnalistai buvo atvažiavę  iš vietinio laikraščio, ėmė interviu ir fotografavo mus. Ir aš patekau į “Avis di Modena” laikraštį. Žurnalistai pavadino bendrabutį “Pasauliniu žvaigždynu”. 

Universitetas buvo už 3 km nuo bendrabučio, pačiame miesto centre. Tad orui šiek tiek atšilus, nusipirkau dviratį. Patogu, greita, smagu ir pigu.

Studijos vyko vien tik italų kalba. Aš pats buvau investavęs laiko ir pinigų tam, kad pramokčiau italų kalbą, tad pagrindus jau turėjau. Daug padėjo ir kitų kalbų mokėjimas. Besimokantiems ten yra privalomi italų kalbos kursai, už kuriuos studentai taip pat gauna 4 kreditus.

Vertinimo sistema yra nuo 18 iki 30 balų. Per du periodus, keturis mokslo mėnesius, teko pasirinkti 8 dalykus, už kuriuos gavau 30 ECTS  arba 20 nacionalinių kreditų.  Pradžioje lengva nebuvo. Buvo ir kalbos barjerų, nesusipratimų, bet tai tik paįvairina gyvenimą. Tačiau visi sunkumai padėjo studentams greičiau susidraugauti vieni su kitais. Stengdavomės kalbėti vien tik italų kalba, tam, kad galėtume greičiau ją įsisavinti.

Ačiū ispanėms, kurios tikrai nuoširdžiai mane mokino. Dėstytojai- supratingi ir nuoširdūs. Tekdavo daryti pristatymus grupėmis po tris, iš kurių vienas būdavo italas. Atsiskaitymai irgi būdavo kitokie negu italams.  

Mane nustebino italų punktualumas. Jau pasimokęs ne kartą ir eidamas į susitikimus, išeidavau iš namų tuo pačiu laiku, kai lyg jau ir turėčiau būti vietoj. O atėjęs į vietą po pusvalandžio, vistiek būdavau pirmas. Focus marocus!!! 

Žinoma, visko čia neišpasakosi… Įgijau didžiulės asmeninės patirties. Patarčiau visiems studentams, norintiems tobulėti, įgyti naujų žinių ir patirties, dalyvauti ERASMUS mainų programoje.

Pranas Proberkas